Savaitgalį sukanka treji metai, kai Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Pasiūlyta kremavimo paslauga iš esmės pakeitė laidojimo tradicijas šalyje – vis daugiau gyventojų renkasi laidojimo būdą kremuojant. Pirmaisiais Kėdainių krematoriumo veiklos metais buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų, šiais metais, skaičiuojant pagal vidutinį kremacijų kiekį per mėnesį, jų gali būti apie 3000. Atsižvelgdama į tendencijas, krematoriumą valdanti bendrovė „K2 LT“ planuoja antros kremavimo linijos paleidimą bei plėtrą į didžiuosius Lietuvos miestus.

„Kremavimo paslaugos dinamika rodo, kad per trejetą metų šalies gyventojai pripažino kremavimą kaip ekonomišką, estetišką ir ekologišką laidojimo būdą. Didelį vaidmenį suvaidino ir emocinis veiksnys – įvertinta galimybė kremuoti mirusiuosius gimtinėje, – sako bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Krematoriumo atsiradimas paskatino akivaizdžius pokyčius visoje šalyje – jau ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose randasi kolumbariumai, skirti laikyti urnas su kremuotų mirusiųjų pelenais. Kolumbariumų buvimas arti gyvenamosios vietos, savo ruožtu, irgi skatina rinktis kremavimą.“

Pasak V. Labanausko, pirmaisiais metais Kėdainių krematoriume per dieną vidutiniškai buvo kremuojama po 5 palaikus, dabar – po 9. „Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus. Matydami tolygiai augančią paslaugos paklausą, kitų metų antroje pusėje planuojame paleisti antrą tokio paties pajėgumo liniją. Jai vieta buvo parengta statant krematoriumą, tad antrą liniją bus galima paleisti per keletą mėnesių, nestabdant veiklos“, – apie ateities planus pasakoja V. Labanauskas.

Jo teigimu, žvelgiant į perspektyvą, jau dabar reikėtų planuoti ir paslaugos prieinamumo plėtrą. „Nors Kėdainiai yra pačiame Lietuvos centre, kurį patogu pasiekti iš įvairių šalies miestų, vis dėlto, augant paklausai, Rytų ir Vakarų Lietuvai prireiks turėti po savo krematoriumą, – įsitikinęs V. Labanauskas. – Iš patirties žinodami, kad krematoriumo projekto įgyvendinimo procesas nuo idėjos iki objekto paleidimo trunka keletą metų, planuojame kitąmet pradėti žemės plotų paiešką Vilniuje ir Klaipėdoje, kur statytume krematoriumus.“

Lietuvos gyventojai, per trejetą metų įpratę rinktis alternatyvų laidojimo būdą, dabar ne tik vis dažniau kremuoja mirusius artimuosius, bet ir patys išreiškia valią po mirties būti kremuoti – pasirašydami trišalę sutartį su juos laidoti sutinkančiais asmenimis ir krematoriumą valdančia bendrove. „Ši sutartis neįpareigoja finansiškai, bet mirties atveju yra tolygi testamentui, todėl ją ypač dažnai pasirašo tie, kurie dėl įvairių priežasčių nėra tikri, jog giminės kremuos jų palaikus, taip pat norintys nesuteikti per daug rūpesčių juos laidosiantiems, – pastebi V. Labanauskas. – Jau yra tekę kremuoti mirusiuosius, vadovaujantis trišale sutartimi.“  

Lietuviško kapitalo bendrovė „K2 LT“ įkurta 2008 m. investiciniam projektui vykdyti – statyti ritualinių paslaugų centrą su pirmuoju šalyje krematoriumu. Bendrovės valdomas krematoriumas, pastatytas privačiomis ir finansinių institucijų lėšomis, Kėdainiuose pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d. 2012 m. krematoriumo teikiamos paslaugos apdovanotos Aukso medaliu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apdovanojimų „Lietuvos metų gaminys 2012" paslaugų grupės kategorijoje. 2013 m. bendrovei „K2 LT" už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą, Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (NAVA) konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė". 2014 m. NAVA konkurse pretendavusi į nominaciją „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, bendrovė „K2 LT“ įvertinta sertifikatu už aktyvų dalyvavimą Kėdainių krašto turizmo plėtroje ir partnerystę su vietos bendruomene. UAB „K2 LT“ yra LPK neasocijuota narė ir Kėdainių krašto turizmo klasterio jungtinės veiklos narė.

Tobula oda, kurią galima išvysti blizgiuose žurnalų puslapiuose, dažniausiai būna smarkiai pakoreguota kompiuterinėmis programomis ir realybėje paprasčiausiai neegzistuoja, todėl nereikėtų į ją žvelgti su pavydu. Kosmetologų teigimu, daug svarbiau puoselėti sveiką odą, kuri, tinkamai prižiūrima, atrodo gražiai be makiažo, maskuojančių priemonių ar programų pagalbos. Su kosmetologų nuomone sutinka aktorė, „Knygos teatras“ vadovė Redita Dominaitytė. Jos įsitikinimu – odos švytėjimas yra vidinės būsenos išraiška, o poilsis ir odos priežiūra – geros išvaizdos garantas.

„Mano diena prasideda nuo stiklinės vandens ir jei tik nepamirštu, per dieną stengiuosi jo išgerti kuo daugiau. Kadangi organizmui dažnai tenka per mažai skysčių, naudoju drėkinamus kremus, purškiamą vandenį, valomąsias kaukes. Stengiuosi nevarginti odos ir kasdieniams dienos ritualams į pagalbą pasitelkiu pagal sezoną parinktą kremą veidui ir paakiams“, – apie kasdienę odos priežiūrą pasakoja Redita.

Visuomet ryški aktorė net ir šaltuoju metų laiku stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. „Uždarose patalpose esantis šiltas oras sausina mano veido ir rankų odą. Be to, kadangi mano oda linkusi rausti, šaltuoju metų laiku stengiuosi naudoti ir apsaugines maitinančias ar drėkinančias priemones“, – sako aktorė ir atskleidžia mažą gudrybę: norėdama grūdinti veido odą, kartas nuo karto moteris ją patrina sniego ar ledo gabaliuku.

Norint sveika ir švytinčia oda džiaugtis visus metus, kosmetologai atkreipia dėmesį į penkias pagrindines odos priežiūros paslaptis:

• Natūralūs produktai. Odos priežiūros priemonių sudėtyje turėtų būti kuo mažiau sudėtinių dalių. Idealiu atveju jose neturėtų būti kvėpikių, konservantų (parabenų), emulsiklių, sintetinių aliejų, dažiklių.  Rinkitės tas priemones, kurios labiausiai atitinka odos poreikius t.y. atstato pagrindinius, odoje esančius lipidus: ceramidus, trigliceridus, cholesterolį ar fitosterolį, fosfolipidus, skvaleną.
• Drėkinimas. Odą drėkinti būtina ne tik vasarą, tačiau ir šaltuoju metų laiku: sumažėjęs vandens vartojimas, uždarose šildomose patalpose esantis oras sausina odą, ji pradeda pleiskanoti, trūkinėti. Todėl žiemą reikia rinktis priemones, kurios skirtos kasdienei sausos ar labai sausos odos priežiūrai. Ypač gerai sausos odos priežiūros poreikius atitinka Physiogel produktų linija, kuri dėka ypatingos BioMimic formulės atkuria odos barjerą ir taip sumažina drėgmės praradimą bei saugo nuo dirgiklių patekimo į vidų. Dėl hipoalerginės sudėties šią liniją gali naudoti net ir jautrią odą turinčios moterys. Įrodyta, kad ilgalaikis Physiogel kremų ir losjonų naudojimas ne tik atkuria odos barjerą, bet mažina ir jautrumą.
• Maitinimas. Paraudusi, šerpetota, elastingumą ir spindesį praradusi oda įspėja, kad ja reikia pasirūpinti iš vidaus ir iš išorės. Pirmas žingsnis – tinkama mityba su sveikai odai reikalingais vitaminais A, C, D ir E. Antrasis – pagrindinių odos lipidų  (ceramidų, trigliceridų, cholesterolio, fosfolipidų, skvaleno) atstatymas.
• Apsauga nuo aplinkos poveikių. Mūsų oda – tarsi sugertukas, praleidžiantis ir reaguojantis į tokius aplinkos veiksnius, kaip saulė, vėjas, šaltis, karštis ir pan. Reaguodama į šaltį veido ir rankų oda linkusi parausti ir skilinėti, tad lauke spaudžiant šaltukui, 15-20 min. prieš išeinant į lauką rekomenduojama pasitepti apsauginiu kremu.
• Poilsis. Odai, kaip ir kūnui, reikia poilsio nuo kosmetikos priemonių. Tikrai nėra poreikio naudoti 4-5 skirtingus kremus, prausiklius ar kitas panašias priemones. Leisti pailsėti odai – tiesiog privaloma. 

Elektrą taupančias lemputes, dar kitaip vadinamas dujošvytėmis arba liuminescencinėmis, namų apšvietimui naudoja net 83 proc. gyventojų. Vis dėlto, dažnai dar atsiranda klausimų apie šių lempučių ekonominę naudą, poveikį sveikatai ar perdirbimo galimybes. Taigi, ką apie taupiąsias lemputes būtina žinoti kiekvienam?

Kaip atrodo ir kam naudojamos taupiosios lemputės?

Taupiosios lemputės dažniausiai siejamos su spiralės forma, bet iš tiesų jų galima rasti pačių įvairiausių formų. Skirtinga lemputės forma byloja apie skirtingą paskirtį, pavyzdžiui, burbulo formos lemputė, turinti integruotą veidrodinį paviršių, šviesą nukreipia tiesiai per lemputės priekį, todėl puikiai tinka tako apšvietimui, tuo tarpu 360 laipsnių kampu šviesą spinduliuojančios gaublio formos lemputės dažniausiai naudojamos dekoratyviniais tikslais – vonios kambario, restoranų ar viešbučių apšvietimui.

Vienas svarbiausių aspektų, namų apšvietimui naudojat taupiąsias lemputes – šviestuvus reikėtų rinktis su gaubtu: šios lempos skleidžia išsklaidytą šviesą, kuri yra labai aktyvi ir sklindanti į visas puses, todėl neuždengta lemputė plieskia tiesiai į akis, o tai gali varginti. Taupiosios lemputės gali būti derinamos su kito tipo lempomis, pavyzdžiui, halogeninėmis lemputėmis, tokiu būdu išgaunant jaukų namų apšvietimą. Beje, mitas yra tai, kad taupiosios lemputės skleidžia melsvą šviesą – tiesiog reikia rinktis šiltesnio spektro lemputę.

Ar taupiosios lemputės tikrai taupo elektros energiją?

Taupiosios lemputės šviečia vidutiniškai 10 tūkst. valandų – daugiau nei aštuonerius metus, tuo tarpu prieš dvejus metus iš prekybos išimtos kaitrinės lemputės tarnaudavo 10 kartų trumpesnį laiką. Dujošvytė lemputė šviečia iki 15 kartų ilgiau ir sunaudoja 5 kartus mažiau elektros, šviesa paversdama iki 80-90 proc. sunaudotos energijos. Verta pastebėti, kad dažnai junginėjamos lemputės „darbo laikas“ kiek sutrumpėja, tačiau ne tiek, kad kiltų abejonių dėl jos vertės. Renkantis lemputę turėkite omenyje, kad pigiausios lemputės tarnavimo laikas gali būti trumpesnis nei nurodyta.

Koks taupiosios lemputės poveikis sveikatai ir aplinkai?

Vienoje energiją taupančioje lemputėje yra maždaug 5 mg gyvsidabrio – net 100 kartų mažiau nei įprastame gyvsidabrio termometre. Sveikatai pavojingas kiekis yra 100 mg pasklidusių gyvsidabrio garų, o grėsmę žmogaus gyvybei kelia 300 mg. Sunerimti dėl sveikatos turėtume tik tuomet, jei vienoje vietoje sudužtų 20 vienetų, o dėl gyvybės – 60 vienetų lempučių. Paprastai tokių nelaimingų atsitikimų neįvyksta, o netyčia sudaužius taupiąją lemputę, nereikia panikuoti – užtenka vos 10-15 minučių gerai pravėdinti patalpas, šukes, sudėti į atskirą maišelį, o dūžio vietą kruopščiai išvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Nerekomenduojama dūžio vietos valyti dulkių siurbiu, nes pavojingi garai gali pasklisti po namus ir patalpą išvėdinti bus sudėtingiau.

„Nors sudaužę ar kartu su buitinėmis atliekomis išmetę vieną lemputę nekeliame pavojaus nei sau, nei kitiems, pagalvokite kas nutiks, jei daugiau žmonių nesusimąstydami mes lemputę į šiukšlių dėžę. Į sąvartyną patekus dideliam lempučių kiekiui, jos gali lengvai sudužti, o tuomet gyvsidabrio plitimo aplinkoje sustabdyti jau negalėsime. Didelė tikimybė, kad sveikatai pavojingas gyvsidabris pateks į gruntinius vandenis, o užterštas vanduo – į žmogaus organizmą. Kiekvienas turėtume būti sąmoningi ir naudojimui nebetinkamą lemputę atiduoti perdirbėjams“, – pasakoja energiją taupančių lempučių tvarkymu besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė.

Kur dėti perdegusią taupiąją lemputę?

Atiduoti lemputes perdirbimui nėra sudėtinga – jas priima bet kuris prekybos centras, prekiaujantis tokiomis lemputėmis. Taip pat 46-iuose Lietuvos miestuose veikia 86 šių lempučių tvarkymą šalyje organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ punktai. Jų sąrašą galima rasti internetinėje svetainėje: www.eko-sviesa.lt. 

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje*, pirmą kartą per savo dešimties metų veiklos istoriją įvykdė 100 tūkst. skrydžių 12-os mėnesių laikotarpiu. Tai yra beveik 30 mlrd. keleivių nuskristų kilometrų (angl. seat kilometers) ir daugiau nei 1,3 mln. įgulos darbo valandų^**. Esant 99,9 proc. paslaugų įvykdymo rodikliui, iš viso per 12 mėnesių „Wizz Air“ teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 15,5 mln. keleivių.

„Džiaugiamės įvykdę rekordinį skrydžių skaičių per metus atitinkantį laikotarpį. Šis istorinis „Wizz Air“ pasiekimas tik patvirtina mūsų darbuotojų pasišventimą atsižvelgti į visus klientų poreikius, vykdant skrydžius 36-ose šalyse, – sako „Wizz Air“ operacijų vadovas Diederik’as Pen’as. – Neseniai paskelbėme apie daugiau nei 30 naujų maršrutų, kuriuos pradėsime vykdyti per artimiausius mėnesius. Tikimės, kad siūlydami personalizuotą kelionės patirtį kartu su įvairiomis papildomomis paslaugomis ir produktais, įvykdysime dar daugiau skrydžių."

Iš Vilniaus „Wizz Air“ lėktuvai skraidina keleivius į 11 šalių, o nuo kitų metų vasaros „Wizz Air“ siūlys net 19 skrydžio maršrutų į 12 šalių.

Apie „Wizz Air”:

Didžiausios Centrinėje ir Rytų Europoje mažų sąnaudų bendrovės „Wizz Air“* orlaivių parką sudaro 54 „Airbus A320“ lėktuvai. Oro linijų kompanija skraidina iš 19 bazių ir siūlo 340 maršrutų, jungiančių 104 kryptis 36-iose šalyse. „Wizz Air“ komandą sudaro 2100 profesionalų, kurie siūlo aukščiausio lygio aptarnavimą. Iki finansinių metų pabaigos, kuri skaičiuojama 2014 m. kovo 31 d., bendrovę „Wizz Air“ pasirinko 13,9 mln. keleivių. Kelionių paketus keleiviai gali įsigyti ir interneto svetainėje wizztours.com –  skrydžių ir viešbučių užsakymo platformoje, kur galima rasti visus tarptautinius kompanijos maršrutus.  

^*Šaltinis „Innovata“. Pagal skrydžių vietų skaičių finansiniams metams, kurie baigėsi 2014 m. kovo 31 d. („FY 2014”). Vidurio ir Rytų Europos regioną sudaro Albanija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Kosovas, Latvija, Lietuva, Makedonija, Moldavija, Juodkalnija, Lenkija, Rumunija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija ir Ukraina.

**Šaltinis: Vidinė bendrovės informacija nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d.

Suvartojamo maisto kokybė ir kasdieniai mitybos įpročiai lemia ne tik sveikatos būklę, bet ir prisideda prie rimtesnių susirgimų. Tikimybė susirgti tam tikromis vėžio formomis net iki 80 proc. gali priklausyti nuo suvartojamo maisto. Nors egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai, tokie, kaip gyvenimo būdas ar genetika, vis dėlto maistas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, darančių įtaką sveikatai. Nors daugeliui sunku patikėti tokia, rodos, pernelyg paprasta, išeitimi, tinkamai sureguliavus mitybą tikimybė susirgti vėžiu sumažėja nuo kelių iki keliolikos kartų.

„Nėra vienos vyraujančios teorijos, nurodančios kaip maitintis norintiems išvengti onkologinių ligų, tačiau, remiantis epidemiologiniais tyrimais, jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o mėsos valgydami tik vieną kartą per dieną ir nedidelę porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio atvejų. Nutukimas yra vienas iš onkologinių ligų rizikos veiksnių, o maitinantis nesveiku, riebiu maistu, nutunkama dažniau, – teigia „Alfa Clinic“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė. – Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu didesnė 40 proc., moterų – 55 proc. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu.“

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės šeimos gydytoja, dr. Ida Liseckienė pastebi, kad net ir sveikais laikomi maisto produktai naudingųjų medžiagų organizmui suteiks tik vartojami tinkamai. „Tokios maistinės skaidulos, kaip pektinai ar celiuliozė, randamos daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose ir grūdiniuose produktuose, mažina vėžio riziką, – sako dr. I. Liseckienė. – Riešutai taip pat naudingi organizmui, tačiau jei pajutote kartumą, be gailesčio juos išmeskite – kartumas gali perspėti apie nuodingąjį pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktą mikotoksiną, susidariusį dėl netinkamų produkto laikymo sąlygų. Riešutus, grūdus ar daržoves reikia vartoti kasdieną. Svarbu su daržovėmis valgyti kuo mažiau majonezo, kečupo ir kitų, nemažai konservantų turinčių, mažai maistingų padažų.“

Nors Amerikos vėžio tyrimų institutas nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių, vien jų nepakanka – organizmui reikia ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, kurių yra žuvyje ir mėsoje. Laikraštyje „The Economic Times“ paskelbtame tyrime rašoma, kad daugiau vištienos bei žuvies valgantys paaugliai vėliau mažiau rizikuoja susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. E. Časaitytės teigimu, vadovaujantis sveikos mitybos rekomendacijomis, žuvį reikėtų valgyti bent 2-3 kartus per savaitę, o vietoje riebios mėsos rinktis liesą paukštieną. Liesa paukštiena ir žuvis yra baltymų šaltinis, riebesnė žuvis – nepakeičiamų riebiųjų rūgščių Omega-3 šaltinis. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad plėšrių jūrinių žuvų (pvz. tuno, ryklio) mėsoje galima rasti kenksmingų sunkiųjų metalų. Mažiau derėtų vartoti raudonos mėsos (avienos ar kiaulienos) ir atkreipti dėmesį į mėsos gaminimo būdą. Kepant mėsą, po kiekvienos porcijos reikėtų keisti aliejų, nes naudojant tą patį, po kurio laiko jame susidaro kancerogeninės medžiagos. Taip pat, kepimui negalima naudoti aliejaus, ant kurio etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui, nes pakaitinus tokį aliejų, riebalai oksiduojasi, susidaro pavojingi junginiai – peroksidai, o šie yra vėžį sukeliantys kancerogenai. Vietoje keptuvės galime rinktis kepimą grilyje, ant grotelių, laužo keptą mėsą, tik svarbu jos neprideginti arba pridegusias vietas pašalinti, kadangi būtent ten kaupiasi kenksmingos medžiagos. Vis dėlto, pasak gydytojų, mėsą sveikiausia virti ar troškinti, todėl taip termiškai apdorota mėsa patariama mėgautis dažniau nei kepta.

Gydytoja E. Časaitytė pastebi, kad įvairiausi teiginiai apie vieną ar kitą maisto produktą, saugantį nuo onkologinių ligų, yra itin populiarūs. Žmogui gali atrodyti, kad labai paprasta į savo valgiaraštį įtraukti ar atvirkščiai – iš jo pašalinti kokį nors vienos rūšies maistą ir įsivaizduoti, kad įvyks stebuklas. Tačiau iš tiesų, nei vienas konkretus produktas nepadės išvengti sunkios ligos. Nuo ligų apsisaugoti padės subalansuota mityba ir visos su maistu gaunamos naudingosios medžiagos. Tiek badavimas, tiek žaliavalgių dieta, E. Časaitytės manymu, ne tik nepadeda išvengti vėžio ar jį gydyti, bet ir sukelia didelę mitybos nepakankamumo grėsmę, o tai savaime gali tapti netgi mirties priežastimi.

Tuo tarpu gydytoja I. Liseckienė atkreipia dėmesį, kad klaidingos informacijos, kaip išvengti vėžinių susirgimų gausu, tad siūlo pasitikėti ta informacija, kurią patvirtina visuomenės sveikatos specialistai ar medikai. Gydytoja siūlo vengti neaiškios kilmės papildų, kuriais neretai prekiaujama turgavietėje ar tam tikrų , firmų konsultantų – nors rašoma, kad jie mažina vėžio riziką, iš tiesų negalima užtikrinti jų sudėties ir saugumo organizmui. Besistengiančiam apsisaugoti nuo vėžio stebuklai nepadės, galioja jau patvirtinta formulė: sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas, švari aplinka bei savalaikė sveikatos būklės patikra. Kiekvienas žmogus atsakingas už save, tad daugiausia nuo požiūrio bei gyvensenos būdo priklauso sveikatos būklė.