AD VERUM - Ryšiai su visuomenetwitter facebook maillten
AD VERUM - Ryšiai su visuomene
 
Apie mus

AD VERUM - lotynų k. „į tiesą", „tiesos link".

 

„Kas yra Tiesa?" prieš du tūkstančius metų klausė Romos prokuratorius Pontijus Pilotas (Jn, 18-38). „Kas yra Tiesa?" klausė visų amžių filosofai ir mąstytojai. F. Nyčė teigė, kad tai labiausiai žmonijos dėmesio vertas filosofinis klausimas, į kurį vieno atsakymo nėra.

 

Šiais laikais tiesą kiekvienas susikuria pats, iš milžiniško informacijos srauto pasirinkdamas tai, kas jam atrodo vertingiausia. Versle tiesą pirmiausiai suvokiame kaip efektyvią komunikacinę erdvę, kurios pagrindiniai komponentai informacijos prieinamumas, priimtinumas, aktualumas ir grįžtamasis ryšys. Profesionaliai valdoma informacija padės Jums susikurti ir palaikyti puikią įmonės reputaciją.

Mes padedame organizacijoms kalbėti apie save visuomenei suprantama kalba.

 

Ryšių su visuomene projektus įgyvendiname jau nuo 2004 m. Per dešimt veiklos metų klientų simpatijas ir pasitikėjimą užsitarnavome profesionalumu ir nuoširdžiu požiūriu į darbą. Mums nėra nesvarbių klientų, mažų problemų ar nereikšmingų projektų.

 

Nuoširdžiai dėkojame mus drąsiai savo kolegoms ir partneriams rekomenduojantiems ir net po daugelio metų sugrįžtantiems klientams. AČIŪ JUMS.

 
Komanda
 

 

Ieva Naujalytė

Direktorė

 

Daina Elena Andrikienė

RsV konsultantė

Sandra Me

 

Sandra Meškauskaitė

Ryšių su klientais vadovė

 

Aušra Kurtkutė

Projektų vadovė

 

Ernesta Karalienė

Projektų vadovė

 

Monika Pivoraitė

Projektų vadovė

 

Laura Vagonė

Renginių organizatorė

 Agne

 

Agnė Šyvokaitė

Projektų vad. asistentė

 

Dovilė Palavinskaitė

Projektų vad. asistentė

Aušra Grigaliūtė

     

 Aušra Grigaliūtė

Projektų vad. asistentė

 

 

Beatričė Paškevičiūtė

Direktorės asistentė

 

 

 

 

 

 

 

 

                

     

P. S. Daugiau apie mus galite sužinoti Facebook tinkle arba tiesiog užsukti puodelio kavos :)

 
Tarptautiniai tinklai
               compass

Mes priklausome Compass Network” – nepriklausomam tinklui, vienijančiam geriausias pasaulio RsV agentūras, dirbančias su įvairiausiais projektais: nuo pripažintų tarptautinių prekių ženklų iki startuolių.

Įžvalgas ir individualias komunikacijos strategijas teikiame konsultuodamiesi su vieninga kryptimi žvelgiančiomis agentūromis, kurioms bendradarbiavimas – būtinybė, o ne privalumas.

 

               novum

Baltijos šalyse atstovaujame ir „Novum“ tinklui, kuris yra panašiai mąstančių, nepriklausomų, įvairialypių komunikacijos ir ryšių su visuomene agentūrų tinklas, siekiantis dalintis geriausiais savo pasiekimais, verslo ryšiais, įžvalgomis apie industriją ir sektoriaus patirtimis.  

Tinklas siekia sukurti aktyvią ir klestinčią komunikacijos agentūrų bendruomenę, kuri turimiems ir ateities klientams pasiūlytų darbo su globaliais komunikacijos koncernais alternatyvą.

 

 
Patirtis
Telekomunikacijos, technologijos, IT ir inovacijos
   
Oro linijų bendrovės, kelionės ir laisvalaikis  
Gamyba ir mažmeninė prekyba  
   
 
 
Aplinkosaugos sektorius  
     
Sveikatos apsauga ir farmacijos pramonė  
 
     
Sveikatinimas    
 
Paslaugos  
Nordea nakvok.lt  
   
   
Medijos    
   
Profesinės organizacijos, asociacijos  
 
   
Renginių komunikacija
   
     
Nevyriausybinės organizacijos , socialinės akcijos  
     
Sportas, sporto renginiai
 
     
 Statybos pramonė, nekilnojamas turtas, interjeras 
     
Horeca ir greito vartojimo prekės    
   
     
 
 
Kultūra, menas      
     
 
10 priežasčių kreiptis į mus
  1. Jūs išleidžiate naują produktą ar pristatote naują paslaugą
  2. Jūsų konkurentai aktyviai reiškiasi spaudoje ir kitais media kanalais
  3. Rinkoje esate lyderiai, bet mažai kas tai žino
  4. Jūsų kompanija remia labdaros ir visuomeninius projektus
  5. Užimate nišinę rinką ir siūlote išskirtinius produktus ar paslaugas
  6. Vykdote strateginius pokyčius: perkeliate savo verslą, vykdote horizontalią integraciją ir pan.
  7. Norite rašyti publikacijas ar leisti firmos leidinį, bet neturite tam laiko
  8. Apie Jus rašo vietos spauda, o Jūs norite pasiviešinti nacionaliniu mastu
  9. Jūsų verslo istorija - įkvepianti ir motyvuojanti
  10. Jūsų veikla yra nesuprasta ar neįvertinta
 
Paslaugos

Lietuvoje yra dvi veiklos, apie kurias visi viską žino, tai krepšinis ir ryšiai su visuomene.

 

Atrodo, viskas čia paprasta lyg mestum kamuolį į krepšį. Bet į NBA komandas, kaip žinia, patenka vienetai, taip ir ryšiuose su visuomene ne viskas sprendžiama „iš bendro išsilavinimo", per pažįstamus, vokeliais ar telefonų skambučiais.

 

Visur reikalingas profesionalus požiūris ir patirtis.

 

Ryšių su visuomene agentūra „Ad verum", į vieną komandą sujungusi gyvenimišką patirtį, profesionalumą ir jaunatvišką azartą, siūlo nepasiduoti beverčiams visuomenės stereotipams ir į sudėtingas realijas žvelgti kūrybiškai.

 
Korporatyvinė komunikacija

Mes siūlome kompanijoms modernų kelią, pozityvų įvaizdį ir stiprią reputaciją, gerus ryšius su įvairiomis visuomenės grupėmis, stabilumą bei informacinį palaikymą dirbant sudėtingos konkurencijos sąlygomis.

 

Siekdami šių tikslų, įgyvendiname projektus:

 

  • Kompanijos pozicionavimą, korporatyvinio įvaizdžio sukūrimą ir palaikymą;
  • Kompanijos vadovų įvaizdžio sukūrimą ir palaikymą;
  • Korporatyvinių idėjų informacinio palaikymo organizavimą;
  • Ryšius su sprendimus priimančiomis valstybinėmis institucijomis;
  • Žiniasklaidos pranešimų stebėseną ir analizę.

 

P. S. Mūsų bendrovė taip pat gali dirbti kaip organizacijos išorinis ryšių su visuomene skyrius.

 
Rinkodaros komunikacija

Mes siūlome įmonėms rinkodaros komunikaciją, išryškinančią prekės ženklo išskirtinumą ir pranašumą.

 

Siekdami šių tikslų, įgyvendiname projektus:

 

  • Tikslinių auditorijų pozityvaus požiūrio į kompaniją ir jos produkciją formavimą ir palaikymą;
  • Prekės ženklo pozicionavimą ir jo įvaizdžio sukūrimą bei palaikymą;
  • Emocinio ryšio su vartotoju užmezgimą ir palaikymą;
  • Kūrybiškas kampanijas, atspindinčias įmonės prekės ženklo tikslus ir įmonės vertybes.

 

P. S. Mūsų bendrovė taip pat gali dirbti kaip organizacijos išorinis ryšių su visuomene skyrius.

 
Finansinė komunikacija

Analitikai visuomet atkreipia dėmesį į kompanijos finansinį įvaizdį, kuris tradiciškai byloja apie stabilumą ir patikimumą bei lemia akcijų kainą vertybinių popierių biržose.

 

Siekiant pritraukti naujų investicijų, labai svarbi kompanijos vykdoma finansinė politika.

 

Todėl mūsų agentūra siūlo patikimus žingsnius, kurie atskiroms tikslinėms grupėms akcininkams, investuotojams, biržų klerkams bei analitikams padėtų apie Jūsų įmonės finansus susidaryti teigiamą įspūdį:

  • Įmonės investicinės politikos ir investicinių projektų informacinį palaikymą;
  • Akcijų kurso informacinį palaikymą (taip pat ir krizių metu);
  • Ryšių su akcininkais, esamais ir potencialiais investuotojais užmezgimą ir palaikymą;
  • Mėnesio/ketvirčio veiklos finansinių rodiklių komunikavimą;
  • Metinių veiklos ataskaitų parengimą ir išleidimą;
  • Žiniasklaidos pranešimų stebėseną ir analizę.
 
Krizių komunikacija

Viena iš svarbiausių užduočių, kurias tenka spręsti įmonės vadovams – krizių prevencija. Gyvename nenuspėjamų pokyčių ir permainų laiku, tad niekas nėra apsaugotas nuo force majore.

 

Krizių valdymą mes suprantame kaip teisingus ir laiku padarytus verslo sprendimus. Visus žingsnius turi lydėti atitinkama informacinė kampanija, kurios tikslas – amortizuoti nuostolius ir atstatyti verslo organizacijos įvaizdį.

 

Todėl mes siūlome:

 

  • Grėsmių analizę ir pasirengimą krizinėms situacijoms;
  • Informacinės saugos instrukcijų parengimą;
  • Informacinių srautų valdymą prieškrizinėje ir krizinėje situacijoje;
  • Antikrizinių veiksmų informacinį palaikymą žiniasklaidoje;
  • Žiniasklaidos pranešimų stebėseną ir analizę.
 
Organizacinė komunikacija

Organizacijos kultūra dažnai suprantama siaurai kaip vidinės komunikacijos sprendimų visuma arba kaip darbas su personalu.

 

Organizacijos kultūra, iš vienos pusės, yra vienybės, bendrų vertybių adekvatus suvokimas, kuris kompanijos darbuotoją išvaduoja iš „mažo sraigtelio didelėje mašinoje“ jausmo, skatina jį imtis atsakomybės, dalyvauti sprendimų priėmime ir jaustis reikalingam. Tik tokia įmonė, mūsų nuomone, gali būti sėkminga.

 

Iš kitos pusės, organizacijos kultūra siejasi su išoriniu įvaizdžiu bei socialine atsakomybe. Taigi, tiek išorinė, tiek vidinė kultūra turi būti subalansuota ir vientisa. Būtent to mes siekiame kartu su savo klientais.

 

Krizės dažniausiai ištinka įmones dėl vidinių komunikacinių problemų, dėl nesusikalbėjimo ar kalbėjimosi skirtingomis kalbomis. Dėl to krenta pardavimai, keičiasi akcininkai, mažiau aktyvūs tampa investuotojai, bėga darbuotojai. O pastarieji dažnai negaili pikto žodžio apie buvusią darbovietę ar darbdavį.

 

Kompanijos lyderiams padėsime parengti strategiją, kad informacija įmonėje, lyg kraujas žmogaus organizme, cirkuliuotų tinkamai ir užtikrintų visų įmonės grandžių gyvybines funkcijas. Taip pat mes galime padėti įmonėms susikurti jų personalą „cementuojančius" simbolius, tradicijas ir ritualus, kurie laikui bėgant įauga į sąmonę bei tampa neatsiejama įmonės savitumo dalimi ir skiriamuoju ženklu išorinėms grupėms.

 

Todėl mes atliksime šias paslaugas, kurios ypač svarbios Jūsų įmonės vidinei komunikacijai:

  • Įmonės vidinės komunikacijos auditą;
  • Vidinės komunikacijos kanalų schemos sukūrimą;
  • Organizacijos vertybių formavimą ir jų informacinį palaikymą;
  • Vadovų ir kitų darbuotojų įvaizdžio formavimą;
  • Simbolių sukūrimą, tradicijų ir ritualų formavimą;
  • Korporatyvinių renginių organizavimą;
  • Vidinės ir išorinės komunikacijos optimizavimą;
  • Įmonės ir jos lyderių socialinė atsakomybės formavimą;
  • Rėmimo projektus.
 
Socialinė ir visuomeninė komunikacija

Ryšiai su visuomene svarbūs ne tik verslui, bet ir valstybinių, nevyriausybinių (NVO) bei kultūros organizacijų vykdomiems projektams.

 

Todėl mes Jums siūlome:

  • Socialinių-visuomeninių kampanijų informacinį palaikymą;
  • Kultūros ir meno projektų informacinį palaikymą;
  • Pagalbą rengiant paramos ir labdaros projektus;
  • Renginių ir akcijų organizavimą.
 
Interaktyvi komunikacija

Naujausių tyrimų duomenimis, internetu naudojasi 85 proc. Lietuvos įmonių ir daugiau nei 55 proc. gyventojų. Kasdien internetas skverbiasi į mūsų gyvenimą, tapdamas neatskiriama verslo dalimi.

 

Norėdami padėti Jums nelikti nuošalyje ir būti konkurencingiems aktyviame verslo pasaulyje, siūlome šias paslaugas:

  • Interaktyvios komunikacijos priemonių plano parengimą;
  • Jūsų tinklapio ir įvaizdžio socialiniuose tinkluose koncepcijos sukūrimą;
  • Tinklapio turinio kūrimą, jo redagavimą ir administravimą;
  • Korporatyvinės ir marketingo komunikacijos projektų socialiniuose tinkluose įgyvendinimą.
 
Ryšiai su žiniasklaida

Žiniasklaida ypatingas tarpininkas tarp visuomenės ir organizacijų, nes užmezga ir padeda palaikyti ryšius su tikslinėmis grupėmis, taip pat formuoja organizacijos įvaizdį visuomenėje.

 

Dėl to mes Jums siūlome:

  • Spaudos konferencijų organizavimą, vedimą;
  • Pranešimų spaudai rengimą ir platinimą;
  • Straipsnių, interviu ir kitos informacinės medžiagos parengimą;
  • Straipsnių, interviu ir kitos informacinės medžiagos viešinimą nacionalinėje ir regioninėje spaudoje;
  • Organizacijos atstovo spaudai funkcijų atlikimą (viešas atstovavimas ir informacinės aplinkos valdymas).
 
Kitos paslaugos

Prisiimame visą atsakomybę dėl Jūsų pasisakymų ir kaklaraiščio spalvos. O kai labai reikia suteikiame nuolaidas reklamos plotams, fotografuojame, rūpinamės reklaminių klipų ar maketų gamyba ir visaip kitaip gerokai palengviname Jūsų gyvenimą.

 

Prireikus skėčio, atvežame jį.

 

Prireikus nuoširdaus pašnekesio prie kavos puodelio, sustabdome laiką.

 
Renginiai

Mes nesame renginių organizavimo bendrovė. Tačiau turime tiek patirties, įdirbio ir naudingų ryšių, kad tiesiog negalime neteikti tokių paslaugų.

 

Turite konkretų klausimą, o gal trūksta idėjų renginiui? Susisiekite.

 
Ryšiai su visuomene

Natūralu, jog Jums kyla klausimų.

 

Jūsų patogumui, pateikėme trumpus atsakymus į praktikoje dažniausiai išgirstamus klausimus. Jei čia neradote atsakymo į Jums rūpimą klausimą, užduokite jį arba atvažiuokite pas mus į svečius - paplepėsime prie puodelio arbatos (arba kavos su pienu).

 
Kas yra ryšiai su visuomene?

Ar dažnai susimąstome, kas mūsų draugai, o kas ne? Ir ką jie apie mus galvoja? Geri santykiai su šeima, draugais ir kaimynais yra didžiausiai mūsų turtas ir visuotinai pripažįstama vertybė. Sėkmė dažniausiai lydi tuos, kurie investuoja į kuriančius (o ne griaunančius) santykius, gerą vardą, reputaciją mus supančių žmonių akyse.

 

Kalbant rimtai ir akademiškai, agentūra AD VERUM ryšius su visuomene (arba viešuosius ryšius) supranta labai tradiciškai. Žodžių junginys PR (anglų k. public relations) mums reiškia veiklą, kurios tikslas efektyvus bendravimas tiek organizacijos viduje (šeimoje), tiek ir jos išorėje (su draugais ir kaimynais).

 

Geri ryšiai su visuomene, mūsų įsitikinimu, tai yra kūrimas efektyvių informacinių-komunikacinių erdvių, kuriose skirtingai mąstantys žmonės ir organizacijos vieni kitus supranta ir susišneka ta pačia kalba.

 
Kuo ryšiai su visuomene skiriasi nuo reklamos?

Reklamos tikslai, nors ir panašūs, bet siauresni.

 

Reklama siekia paveikti tikslinę vartotojų grupę ir skatina įvairius veiksmus, dažniausiai pirkimą. Pamatęs reklamą žmogus turi užsinorėti įsigyti daiktą. Reklamos pranešimais siekiama, kad kuo dažniau pirkėjai atvyktų prie to paties prekystalio ir pirktų tą pačią prekę.

 

Reklamai svarbesnė materialinė nauda, todėl siekiama didinti pelną čia ir dabar, įvesti į vartotojo sąmonę naują prekę, įsitvirtinti rinkoje.

 

Ryšiams su visuomene (RsV) vartotojai ir pirkėjai yra tik viena iš daugelio tikslinių grupių, nes RsV tikslas platesnis tai ne tik pelnas čia ir dabar, bet ir reputacija, abipusis ryšys ir geri santykiai, siekiant ilgalaikių kompanijos tikslų.

 
Kas efektyviau - reklama ar RsV?

Į šį klausimą atsakyti neįmanoma. :)

 

Lietuvoje veikia daugiau kaip 120 000 skirtingų įmonių. Reklamos ir ryšių su visuomene efektyvumas priklauso nuo konkrečios situacijos. Galima atsakyti taip: yra situacijų, kai reikalinga reklama, tačiau ryšiai su visuomene reikalingi kasdien, nes tai yra planingas, nuolatinis procesas, vykdomas norint sukurti ir palaikyti gerą vardą bei komunikuoti su tikslinėmis grupėmis.

 

Dažnai ryšių su visuomene ir reklamos priemonės vykdomos kartu, siekiant informuoti kuo daugiau vartotojų apie naują prekę ar nuolaidas. Ir tai yra labai efektyvu, kadangi RsV strategijos padeda sukurti reklamai palankią auditoriją. Tad jei kyla klausimų, susisiekite su mumis, ir kartu surasime labiausiai Jūsų poreikius atitinkantį variantą.

 

Mes reklamos paslaugų neteikiame, tačiau kartu su savo partneriais galime pasiūlyti integruotos komunikacijos paslaugų paketus.

 
Ar brangios ryšių su visuomene paslaugos?

Sakoma, kad 90 proc. ligų atsiranda „nuo nervų", o nervai pašlyja dėl netobulų santykių. Sveikata brangiausias mūsų turtas. :)

 

Santykiai ir gera reputacija neįkainojami. Į gerus santykius su aplinka investuoti visuomet apsimoka, nepriklausomai nuo to, kiek kainuotų. Tai galėtų paliudyti ir Niujorko magnatas Donaldas Trampas, Čiuchotkos gubernatorius Romanas Abramovičius ir daugelis kitų daug pasiekusių pasaulio žmonių.

 

Lyginti skirtingų RsV agentūrų paslaugų kainas nėra korektiška. Įmonė nelygi įmonei, o situacija nelygi sutuacijai. Susisiekite su mumis, ir dėl paslaugų kainų tarsimės individualiai, atsižvegdami į Jūsų poreikius ir veiklos specifiką.

 
Kas geriau - priimti į darbą RsV specialistą ar samdyti išorinę RsV firmą?

Ryšių su visuomene specialistas įmonėje rimtas pagalbininkas įmonės vadovams vykdant komunikavimo projektus. Tuo gali užsiimti ir komercijos direktorius ar rinkodaros specialistas. Svarbu, kad žmogus išmanytų RsV specifiką ir puikiai atliktų tokį darbą.

 

Tačiau praktika rodo, kad stambiose kompanijose ar įmonių grupėse tokių „vidinių" RsV specialistų didelėms darbų apimtims optimizuoti nepakanka, todėl etatiniams darbuotojams į pagalbą pasamdoma RsV agentūra, o kartais ir kelios.

 

Mūsų įsitikinimu, tiek praktiniu, tiek finansiniu požiūriu daugeliu atvejų naudingiau yra samdyti RsV agentūrą, kuri viena ar kartu su savo partneriais teikia kompleksines paslaugas. „Vidinis" specialistas ne visada gali būti nešališkas ir objektyvus savo atstovaujamos įmonės atžvilgiu. Tuo tarpu RsV agentūra veikia kaip nepriklausomas ekspertas. Šiuo požiūriu ji nėra apribota interesų ir gali į įmonės reikalus žvelgti objektyviau.

 

Jei kyla klausimas „kas geriau", kreipkitės į mus, ir mes patarsime, kokį modelį Jums geriausia pasirinkti. Mes taip pat galime padėti Jūsų įmonei pasirinkti „vidinį" RsV specialistą, patikrinti jo sugebėjimus ir kvalifikaciją bei jį apmokyti. Mūsų bendrovė taip pat gali dirbti kaip organizacijos išorinis ryšių su visuomene skyrius.

 
Ar ryšiai su visuomene skirti tik didelėms įmonėms?

Smulkaus verslo įmonė, kurioje dirba 3-5 žmonės, prekiaudama strategine žaliava tarptautinėse rinkose gali turėti didesnį ryšių su visuomene priemonių poreikį nei baldų gamykla, kurioje dirba keli šimtai žmonių.

 

Komunikavimo problemų gali iškilti įvairaus dydžio įmonėms. Mūsų bendrovės ryšių su visuomene specialistai, tirdami klientų RsV poreikį, neskirsto įmonių vien tik pagal standartinį supratimą (apyvartą, užimamą rinką, dirbančiųjų skaičių ir pan.). Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkrečių tikslų. Iš tiesų, „didelio ir mažo" kompleksais nereikėtų vadovautis.

 

Geriausia kreiptis į mūsų agentūrą ir kartu mėginti rasti optimalų sprendimą, nepriklausomai nuo to, ar Jūs „dideli", ar „maži".

 
Kodėl kaimyno kioske didesnė apyvarta nei manajame?

Todėl, kad kaimynas visada nuoširdžiai šypsosi, su visais pasisveikina, vaikams nešykšti dovanų, pensininkams parduoda į skolą ir dar bažnyčiai paaukoja. Su juo galima pasišnekėti kaip su žmogumi.

 

Sėkmingas verslininkas, mūsų manymu, privalo rasti bendrą kalbą su kiekvienu, net ir su tuo, kurio pažiūros ar įsitikinimai kitokie. Pradėkite jau šiandien keisti savo „komunikacines erdves" taip, kad malonu būtų gyventi ir dirbti ne tik patiems, bet ir aplinkiniams.

 
Ar mano įmonei reikia ryšių su visuomene paslaugų?

Į šį dažnai užduodamą klausimą atsako patys klausiantieji: „Man nereikia ryšių su visuomene paslaugų, nes mane ir taip visi gerai žino, be to, aš ir pats neblogai žinau, kas yra ryšiai su visuomene."

 

Tačiau ar visi tie, kurie Jus žino ir pažįsta, yra Jūsų draugai? Ką galvoja akcininkai, investitoriai, klientai, kaimynai? Ir kokias mintis apie Jus audžia konkurentai bei kolegos, esami ir būsimi darbuotojai? Jei Jūs manote, kad Jie mąsto taip pat kaip ir Jūs, tai esate neteisūs. Tokiu atveju aplink Jus tvyrantys informaciniai laukai formuojasi stichiškai arba... pagal konkurentų norus.

 

Ryšiai su visuomene tam ir yra, kad reputaciją formuojančios žinios apie Jus visiems kapsėtų lyg lašas po lašo. Ryšiai su visuomene padeda suformuoti įmonės įvaizdį tokį, kad „tikrovę" vienodai matytų tiek žmonės įmonės viduje, tiek visos kitos tikslinės grupės, esančios išorėje.

 
Man reikia RsV paslaugų. Nuo ko pradėti?

Svarbiausia laiku priimti tinkamą sprendimą įmonės viduje.

 

Tada kreipkitės į mus, mes atliksime komunikacijos analizę, įvertinsime situaciją ir kartu priimsime sprendimus dėl tolesnių veiksmų.

 

Vienintelis patarimas nelaukti, kol „kils gaisras", kad po to nereikėtų mesti didžiausių pajėgų bei lėšų jo gesinimui. Geriau dirbti prevenciškai, su kiekviena tiksline gupe kalbant asmeniškai apie tai, ką ji turi girdėti apie Jus. Nėra geresnio prevencinio vaisto kaip reguliarūs pranešimai spaudai apie gerus finansinius rodiklius, svarbius įvykius bei naujus produktus, nuolatinis informacijos monitoringas, gražūs ir savalaikiai pasirodymai žiniasklaidos priemonėse.

 
Kontaktai

UAB "AD VERUM"

Rūdninkų g. 18

LT-01135, Vilnius.

Tel. +370 5 2336561

adverum@adverum.lt

Klausimams dėl galimo bendradarbiavimo:

 

Ieva Naujalytė

Direktorė

ieva@adverum.lt

+370 613 12342

 

Daina Elena Andrikienė

Partnerė

daina@adverum.lt

+370 686 09345

 

 

Klausimams dėl darbų, reikalų ir kavos gėrimo su mumis:

adverum@adverum.lt

Turite klausimų pasiūlymų ar pastebėjimų? Parašykite mums!

secimg
 
 
* - laukai yra privalomi.
 
 
Karjera

Mūsų darbas yra įvairus, o kasdienybė vis kitokia. Mes pasakojame istorijas, mokomės iš jų bei vieni iš kitų. Kai nėra apie ką pasakoti mes istorijas kuriame. O kartais kuriame legendas, įvykius ir žmones. Taip, ir juos.

 

Kartais, kai kažkas kitas prikuria istorijų, mums reikia jas taisyti. Tai ne visada malonu ir lengva, bet mūsų darbuotojai viską gali. Jie yra greitai reaguojantys į pokyčius, prisitaikantys prie situacijų, gebantys susidoroti su dešimčia ar dvidešimčia užduočių vienu metu.

 

Idealūs mūsų darbuotojai moka meistriškai rašyti tekstus, valdyti projektus, suprasti verslo ir ekonomikos dėsnius, moka visas auksines Kotlerio frazes, nėra pamiršę, kas yra Pitagoras, domisi kultūra, politika, yra draugiški ir atsakingi.

 

Norite pas mus dirbti? Atsakykite į keletą klausimų: Kodėl? Kaip? Kada? :) El.p. hello@adverum.lt

 
sty_e_pic.png
 
 
Kaip didžiąsias metų šventes sutinka žinomi žmonės?
2014/12/18

domus galerijaBene svarbiausias Šv. Kalėdų akcentas – žaliaskarė eglutė, simbolizuojanti amžiną gyvenimą. Gruodžio pradžioje dalis žinomų Lietuvos žmonių jau turėjo eglutės puošimo repeticiją: šiuo metu 11 kalėdinių medelių eksponuojami interjero prekybos centre „Domus galerija“, kur jau šį penktadienį 16 val. įvyks aukcionas, kurio metu surinktos lėšos atiteks Vytauto Kernagio fondo projekto „Gėrio menas“ globojamų mažųjų onkologinių ligonių meninių dirbtuvių organizavimui. Eglutės pristatytos, bet taip pat įdomu sužinoti, kaip gražiąsias šventes savo namuose pasitiks jų kūrėjai?

 

Aktorės Editos Užaitės šeimoje svarbiausia per šventes susitikti su artimaisiais: „Tai yra svarbiausia mūsų tradicija. Valgių tradiciškumas nėra svarbu, tai labiau žaidimas“. Moteriai nuo vaikystės patinka Kalėdos ir Naujieji, tačiau kuo toliau, tuo labiau jas ir tą šventišką nuotaiką stengiasi saugoti: beveik nevaikšto į parduotuves ir nepasiduoda „kalėdinių pirkinių maratonui“ – dovanomis aktorė jau pradėjo rūpintis nuo rudens. Projektui „Gėrio menas“ sukūrusi kiek netradicinę eglutę, E. Užaitė panašų sprendimą pasirinko ir savo namams – juos puošia didelė pušų šakų puokštė, kuri ne tik nuostabiai kvepia, bet ir leidžia išsaugoti gyvą eglutę.

 

Vaidos ir Deivido Česnauskų šeimoje susitikimas per šventes su artimaisiais taip pat užima ypatingą vietą: Kūčių dieną jų negąsdina net atstumas tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Viską, ką bedarytų susijusio su šventėmis, ši šeima daro kartu: jau vasarą Nidoje rinko konkorėžius, kuriuos nupurškę auksu panaudojo eglutės puošimui, kepė imbierinį sausainių namelį, puošė namus. V. Grikšaitė-Česnauskienė dovanų nesureikšmina, bet pati jas rinkdama skiria itin didelį dėmesį: stengiasi, kad dovana būtų praktiška ir su mintimi. Kaip vieną mieliausių gautų kalėdinių dovanų įvardija prieš kelerius metus vyro padovanotą žiedą: „Pas draugę juvelyrę buvau nusižiūrėjusi žiedą, tačiau kai norėjau jį nusipirkti, pranešė, kad parduotas. Pagalvojau, kad turbūt taip buvo lemta. Tačiau per šventes būtent jį ir gavau. Atrodytų tik daiktas, bet kaip viskas buvo suplanuota. Dar iki dabar visiems pasakoju šią istoriją“.

Televizijos laidų vedėja Rūta Lukoševičiūtė didžiąsias metų šventes sutiks gimtajame Panevėžyje. Moters šeimoje laikomasi visų senųjų tradicijų: mama ruošia tradicinius patiekalus, kurių per Kūčias būtinai turi būti 12, laužiamas kalėdaitis, susikaupus mintimis pabūnama su išėjusiais anapilin. Kiek netradiciniu būdu Lukoševičių šeimą aplanko Kalėdų senelis – jis Kalėdų rytą, paskambinęs į duris, dovanas palieka prie durų pintame krepšyje. „Šios šventės nuo visų kitų man asmeniškai skiriasi tuo, kad kažkokia laimė, regis, sklando ore. Tiesiog gera būti su pačiais artimiausiais žmonėmis, stebėti rusenančias žvakes, niekur neskubant džiaugtis kiekviena akimirka“, – sako R. Lukoševičiūtė.

 

Puikiai šių moterų šeimų tradicijas atspindi jų kurti kalėdiniai medeliai, kurie iki šio penktadienio eksponuojami interjero centre „Domus galerija“. Parodoje taip pat galima pamatyti ir kitų žinomų žmonių kurtas eglutes:  Viktorijos Jakučinskaitės, Gabijos Ryškuvienės, Vaido Baumilos ir Eglės Kernagytės-Dambrauskės, Vytaro Radzevičiaus ir sūnaus, Juozapaičių šeimos, Oksanos ir Simo Jasaičių, Lavijos Šurnaitės ir Birutės Lavickaitės bei grupės „Liūdni slibinai“. Penktadienį įvyksiančio aukciono metu šios eglutės bus parduotos, o gautos lėšos atiteks projektui „Gėrio menas“.

 

Projektas „Gėrio menas“ vykdomas jau nuo 2011 metų. Projekto tikslas – padedant profesionaliems menininkams, organizuoti mažųjų ligoniukų laisvalaikį. Per šiuos metus fondas  vaikams surengė daug užsiėmimų, kurių metu vyko savosios pasakos kūrimo, jos rašymo ir knygutės įrišimo, fotografavimo, piešimo, muzikos ir dainavimo bei literatūros pamokos. Šiuo metu projekte dalyvauja beveik 100 vaikų.

 
 
Euro belaukiant – lietuviškų pinigų istorija nuo ilgųjų iki euro
2014/12/18

NordeaEuro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Pokyčių, pasak Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius, baimintis nereikėtų, nes euro įvedimas rodo, jog Lietuva yra pažangi valstybė, pasirengusi koja kojon žengti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Prieš prisijungiant prie euro zonos, V. Laurinavičius siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje.

 

„Lietuviškų pinigų istoriją, neskaičiuojant ikimonetinio laikotarpio bei okupacijos metų, galima suskirstyti į tris pagrindinius etapus: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), tarpukario ir dabartinės nepriklausomos Lietuvos, – sako V. Laurinavičius. – Ikimonetiniame laikotarpyje (XII–XIV a.) buvo naudojami pusapvalės lazdelės formos sidabro lydiniai, vadinami  lietuviškais ilgaisiais. Nuo XIV a. pabaigos pradėtos kaldinti pirmosios monetos sidabriniai denarai, vėliau kitų nominalų monetos – sidabriniai pusgrašiai, grašiai, trigrašiai, taleriai, auksiniai dukatai. Nominalai buvo skirstomi ne pagal skaičius, kaip tai daroma dabar, bet pagal skirtingą išvaizdą ir pavadinimus.“

 

Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamąja dalimi. Pirmosiose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a. pabaigoje, jo atvaizdas kilo iš portretinių valdovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius valdovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą. Tiesa, tuomet dar nebuvo vieningo sutarimo, kaip turėtų atrodyti raitelis, tad vienose monetose jis atsisukęs į kairę, kitose į dešinę, kai kur vaizduotas laikantis ietį ar kalaviją, žirgas vaizduotas tai stovintis, tai šuoliuojantis. Tarpukario Lietuvos monetose raitelio atvaizdą sukūrė dailininkas Juozas Zikaras. Daugiau nei 600 metų skaičiuojantis Lietuvos herbe vaizduojamas raitelis – vienas seniausių ant pinigų vaizduojamų valstybės simbolių, tad lietuviai gali drąsiai didžiuotis nacionaline simbolika, kurios nepraras ir įvedus eurą – Vytį ne tik mes, bet ir visa Europa išvys ir naujosios valiutos monetų nacionalinėje pusėje.

 

Pirmųjų  popierinių pinigų istoriją skaičiuoti galima nuo Tado Kosciuškos sukilimo, vykusio XVIII a. pabaigoje. Tuometiniai banknotai, kuriuos išleido patys sukilėliai, visiškai nepanašūs į dabartinius – buvo vienpusiai, iškiliaspaudžiai, o numeriai ir parašas pasirašyti ranka. Nors ši valiuta ilgai apyvartoje neišsilaikė, ji, be abejonės, pradėjo pirmą žingsnį popierinių pinigų raidoje. 

 

Nacionalinę valiutą litais pirmą kartą imta vadinti tarpukario Lietuvoje. Kaip ir dera nepriklausomybę sukūrusiai jaunai valstybei, popieriniuose banknotuose buvo naudojama nemažai simbolikos, kaip kad Gediminaičių stulpai ar tautiniais drabužiais pasipuošusi lietuvaitė. Deja, pirmasis litas gyvavo tik 18 metų – po Sovietų okupacijos Lietuvoje buvo naudojami rubliai. Į apyvartą tuo pačiu pavadinimu, tik visiškai kitokios išvaizdos, litai sugrįžo praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo.

 

„Dabartiniai litai, naudojami nuo 1993 m., nežymiai keitėsi: šiek tiek pakito spalvos, tobulėjant technologijoms atsirado daugiau apsaugos ženklų, popierines 1, 2 ir 5 litų kupiūras pakeitė monetos. Daugeliui kyla klausimas – kodėl ant popierinių pinigų vaizduojami šie, o ne kiti Lietuvai nusipelnę asmenys. Nors iškilių žmonių tikrai gausu, Lietuvos istorijos instituto siūlymu nuspręsta vaizduoti XIX-XX a. pr. Lietuvai nusipelniusius asmenis: Lietuvių tautinio atgimimo asmenybes ir Steponą Darių bei Stasį Girėną. Lakūnus vaizduoti nuspręsta dar ir todėl, kad jie reprezentuoja išeiviją“, – pasakoja V. Laurinavičius. Muziejaus vedėjas atkreipia dėmesį, jog būtent legendinio skrydžio per Atlantą 60 metų jubiliejui buvo išleista ir pirmoji proginė moneta atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Įvairioms Lietuvai svarbioms progoms šiuo metu nukaldinta apie 100 įvairių proginių (kolekcinių) ir proginių apyvartinių monetų.

 

„Kiekvienos valstybės piliečiams turėtų būti svarbi nacionalinės valiutos istorija, kuri nusako šalies identitetą ir deda pamatus ekonominiam vystymuisi, – įsitikinęs banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. – Svarbu ne tik žinoti, kad mes, kaip valstybė, judame pirmyn, bet ir suprasti, kokia šiame kelyje lietuviškos valiutos istorija ir apie tai papasakoti savo vaikams.“

  

V. Cucėnas, ragina visus, prieš prisijungiant prie euro zonos, susipažinti ar prisiminti lietuviškų pinigų istoriją. Euro įvedimo proga, ant „Nordea“ banko pastato, esančio Vilniuje, Didžiojoje g. 18, 3D projekcijos pavidalu atgis lietuviškų pinigų istorija. Visai šeimai skirtame pasakojime pinigų kelionė nuo ilgųjų iki euro bus perteikta vizualiai, tad turėtų sudominti ir mažuosius žiūrovus. Projekcija transliuojama nuo gruodžio 25 d. iki sausio 4 d. penkių vakaro seansų metu: 17.30 val. , 18.30 val., 19.30 val., 20.30 val. ir 21.30 val.

  

Būsimos 3D Lietuviško pinigo istorijos anonsą galite pamatyti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=vHcAf3aWUOY

 
 
Lietuvos pinigų istorija atgimsta 3D projekcijoje Vilniaus Rotušėje
2014/12/16

NordeaPer didžiąsias metų šventes bei artėjant Lietuvos prisijungimo prie euro zonos istoriniam įvykiui, sostinės gyventojai ir miesto svečiai kviečiami prisiminti didingą lietuviškų pinigų istoriją, atpasakotą modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje. Tai – vienas iš įspūdingiausių šventinių reginių sostinėje ir pirma tokia pinigų istorija apskritai.

 

3D projekcija gruodžio 25 – sausio 4 dienomis bus rodoma ant Vilniaus Rotušės aikštėje esančio „Nordea“ pastato fasado sienų. Lietuviškas Vytis skries per visą šalies pinigų istoriją: nuo senovės sidabrinių ilgųjų iki būsimo euro. Modernios lazerinės technikos pagalba pastatas transformuosis į žiežirbomis trykštančią ir karštu oru pulsuojančią seniausią Lietuvos monetų kalyklą. Žiūrovai turės išskirtinę progą pamatyti iš milžiniškos senovės monetos atgijusį Vytį, kuris ir toliau puikuosis ant euro monetų, tarpukario litų banknotus ir spausdinimo mašinas, talonus su žvėreliais, geriau žinomus kaip „vagnorkės“ ar galiausiai šiandien visiems puikiai pažįstamus litus su juose vaizduojamais žinomais žmonėmis bei būsimą valiutą – eurą.

 

„Vytis ant lietuviškų monetų vaizduojamas daugiau nei šešis šimtus metų. Bendradarbiaujant su „Pinigų muziejaus“ atstovais, dovanodami miestui Lietuvos pinigo istoriją, norime pasakyti, kad istorija tęsiasi – ji nenutrūksta įvedus eurą, Vytis ir toliau bus didingos Lietuvos istorijos dalimi, – sako „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. – Tikime, kad įspūdis, kurį paliks šiuolaikinėmis technologijomis papasakota lietuviškų pinigų istorija, išliks ilgam, tad kviečiame apsilankyti su šeima, draugais ar artimaisiais ir kelias minutes skirti prisilietimui prie istorijos ir ateities“. 

 

Būsimos 3D projekcijos anonsą galite pamatyti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=vHcAf3aWUOY

 

3D Lietuviško pinigo istorijos projekciją, atlikę tikslius architektūrinius pastato matavimus bei optiškai manipuliuodami pastato detalėmis, kuria „Gluk media“. „Iš tiesų, bet kokią 3D projekciją galima matyti kaip unikalų režisūros kūrinį, kuris kuria optines iliuzijas tiesiai prieš žiūrovo akis. Žiūrovas įtraukiamas ne tik į istoriją, bet ir veiksmą, „spektaklio“ siužetą, – sako bendrovės „Gluk Media“ kūrybos vadovas Sergej Grigorjev. – Galiu išduoti, kad vienas didžiausių iššūkių, kuriant 3D Lietuvos pinigų istorijos projekciją buvo ant pastato atvaizduoti kitą pastatą – Lietuvos banką, kuris įsikūręs Kaune. Tai du skirtingi architektūros kūriniai su išskirtiniais sprendimais, tad juos apjungti realiu laiku į vieną – tikrai sudėtinga užduotis. Tik atlikus tikslius architektūrinius banko pastato matavimus bei optiškai manipuliuodami pastato detalėmis galime sukurti realią iliuziją žiūrovui.“

 

Nepakartojamą garso, šviesų ir lazerių 10 minučių trukmės reginį bus galima nemokamai stebėti Vilniaus rotušėje gruodžio 25 – sausio 4 dienomis penkių vakarinių seansų metu: 17.30, 18.30, 19.30, 20.30 ir 21.30 val.

 

Modernios projekcijos garso takelį sukūrė serbų kompozitorius Stefan‘as Todorovič‘ius, garsėjantis ne tik tokių vizualinių projekcijų įgarsinimu, bet pasaulio garso „Jamiroquai“ remiksais. 

 
 
Viršvalandžiai vardan kalėdinių atostogų – kaip „neišprotėti“ prieš ir per šventes?
2014/12/15

StressOff transpPenkios laisvos dienos šventiniu laikotarpiu gali ne tik asocijuotis su poilsiu, bet ir su didžiuliu stresu. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, net 73 proc. žmonių prieš didžiąsias žiemos šventes nerimauja, kad nespėtos įvykdyti darbo užduotys gali sugadinti šventinį laikotarpį, ketvirtadalis dažniausiai bijo, jog teks darbuotis ir per šventes, beveik tiek pat tuo metu nenustoja galvoti apie darbą. Be to, 41 proc. dirbančiųjų nuolat jaučia spaudimą dirbti viršvalandžius ne tik dėl padidėjusios darbų apimties prieš metų pabaigą, bet ir siekiant kompensuoti „iškrintančias“ šventines dienas. Tad, ką daryti, kad bėgimas ir nuolatinis skubėjimas tiek namuose, tiek darbe, netaptų ne tik prieššventiniu, bet ir šventiniu streso palydovu?

  

„Paskutinis metų mėnuo iš visų dvylikos yra kupiniausias streso. Kalėdinė pertrauka, žinoma, galėtų būti puikus metas pailsėti nuo nuolatinės įtampos darbo aplinkoje, deja, dažnai taip nėra. Siekis artimiesiems nupirkti kuo geresnes dovanas, kartais ribotos finansinės galimybės, rūpinimasis būsima švente ir tuo pat metu darbe prasidėjusios lenktynės su terminais, vadovų spaudimas įvykdyti nusimatytas metines užduotis – sunku net įsivaizduoti, kaip visa tai sutelpa žmoguje, tad ar galima stebėtis vėlesnėmis pasekmėmis?“, – retoriškai klausia streso „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.

 

Jis atkreipia dėmesį, kad ne mažesnį stresą žmonėms kelia ir kitas kraštutinumas, vis labiau populiarėjantis verslo sektoriuje – „uždaryti“ biurus kalėdiniam laikotarpiui. Pasak specialisto, tai automatiškai sukelia darbuotojams dar didesnį spaudimą įvykdyti visas užduotis iki galutinių terminų. Be to, yra projektų, kurie turi būti vykdomi nuolat, net ir per šventes. „Darbuotojams atsiranda tokie simptomai, kaip dirglumas, irzlumas, miego trūkumas, konfliktai su kolegomis ar artimaisiais, pykčio protrūkiai, aplinkinių vengimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas užbaigti užduočių, – pastebi „StressOff“ vadovas. – Tai kenkia ne tik santykiams, bet ir darbo našumui, kūrybiškumui, efektyvumui, galiausiai – verslo rezultatams.“

 

Pasak L. Mackevičiaus, prieš šventes darbdaviai turėtų pasistengti sumažinti darbo krūvius, idealiausiu atveju – viską maksimaliai suplanuoti iš anksto, kad likus keliems mėnesiams iki Kalėdų darbuotojai jau žinotų prioritetus: ką galima nukelti kitiems metams, o ką – būtina pabaigti. Tuo laikotarpiu labai svarbus ir psichologinis pasiruošimas kitiems metams. „Žmonės mėgsta metų pabaigoje susidaryti kitų metų planus, bet dažniausiai tokie darbai nueina perniek, pervertinus realius gebėjimus trumpuoju laikotarpiu. Tad neišsipildę lūkesčiai sukelia dar didesnį stresą, nors galėtų būti visai kitoks scenarijus, jei žmogus iš anksto pradėtų dėliotis labai aiškų ir išsamų ilgalaikį veiksmų planą“, – įsitikinęs L. Mackevičius.

 

Anot specialisto, didelė bėda, kad dėl laiko stokos žmonės prieš šventes dažniausiai pamiršta save: „Atrasti laisvą pusvalandį fiziniam aktyvumui ar kitam stresą suvaldyti padedančiam užsiėmimui, kuris nuramintųsukilusias emocijas, tampa „misija neįmanoma“, nors fizinė veikla ar trumpa meditacija tikrai padėtų susitvarkyti su priešventiniu stresu.“ L. Mackevičiaus teigimu, norint išvengti paskutinės minutės sindromo, tereikia iš anksto paskirti bent pusvalandį šventiniams rūpesčiams bei darbų apimtims planuoti, nes nesiimant adekvačių priemonių stresas, kylantis tiek namie, tiek darbe, ilgainiui tik didės. „Labai teisingai elgiasi tie, kurie tarpušventį panaudoja kaip tik vidiniam balansui atrasti, užsiima ir fizine veikla, ir kokybiškai pailsi, apmąsto metų pasiekimus bei susidėlioja ateinančių metų prioritetus“, – pastebi specialistas, pabrėždamas, kad darbų sūkury nepamirštant ir savęs, tiek metų pabaiga, tiek pradžia nebūna tokia sunki, o planingai ir aiškiai susidėliojus metų darbus – ir papildoma motyvacija atsiranda.

  

„StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra Hans‘o Selye‘o (1907-1982), vieno žymiausių austrų-kanadiečių endokrinologo, dar vadinamo „Streso tėvu“, atradimai. Moksliniais tyrimais, trukusiais 24 metus, mokslininkas atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. – JAV, Kanados bei Italijos įmonių ir įstaigų darbuotojų. 

 
 
J. Šeduikytė: reikia metų bagažo, kad pajaustum gyvenimo grožį
2014/12/12

Visoje Lietuvoje vykstant labdaros akcijos „Maltiečių sriuba“ renginiams, prie vargstančius ir vienišus senelius lankančių savanorių prisijungė ir atlikėja Jurga Šeduikytė. Vos 20-ies minučių apsilankymas pas 90-metę senelę dainininkę ne tik sugraudino iki ašarų, bet ir sujaukė visas mintis bei įsitikinimus, privertė kitaip pažvelgti į senatvę: ji nėra baisi, su ja tik reikia skaitytis ir mokėti žaisti.

 

Jurga Šeduikytė aplankytą senelę vadina likimo siųstu vilties žmogumi: „Stasei paskaičius eilėraštį, visi susidėlioti pasaulio vaizdai ir taisyklės bei įsitikinimai buvo sugriauti per kelias sekundes, ašarom išsipylė viskas, kas buvo skaudaus prisikaupę, visos neviltys ir baimės, nepasitikėjimai nupleveno su žiemos vėjais tolyn, palikdami akistatą su širdy jaunu ir gražiu žmogumi, – prisiminimais dalinasi J. Šeduikytė. – Kelios minutės su žmogumi – ir prieš akis prabėgo amžiną atilsį močiutės paveikslas, pamačiau tai, prie ko pats žmogus galbūt norėtų prisijungti, bet dėl savo jaunystės ar per mažos patirties, visko sureikšminimo, egoizmo negali to padaryti be metų bagažo. Tačiau paveikslo eskizas, kurį galima pradėti tapyti kad ir šiandien – yra. Sąlyga tik viena: tai daryti reikia nuoširdžiai ir tikint savimi, kitais ir pasauliu“. 

 

Atlikėja neslepia, kad pastaruoju metu dažnai pagalvoja ar tai, ką žmogus daro, yra prasminga, juk vis tiek veda į vieną – pabaigą. „Kai 90-ies žmogus pasako, kad viskas gerai, mirtis nebaisi, o akys kupinos ramybės – tai įkvepia ir verčia susimąstyti. Tokios ramybės, kurią įžvelgiau Stasės akyse, norėčiau palinkėti visiems ateinančių švenčių proga. Nenuliūskit, jei žinot, kad švęsit vieni, – aplankykit tą, kuris irgi vienišas. Jei turit šeimą, apsikabinkit ir stipriai laikykit“, – po senolės aplankymo mintimis dalinosi J. Šeduikytė. 

 

J. Šeduikytės  apsilankymą pas senelę Stasę galima pažiūrėti čia: http://goo.gl/GJ88TN

 

Stasė Dzenuškaitė – viena iš 2-jų tūkstančių maltiečių globojamų senelių. Stasė labai džiaugiasi, kad pateko į maltiečių globą: „Šioje organizacijoje yra tokie santykiai, kokie turėtų būti visoje visuomenėje: iš širdies, noro padėti – tai labai brangūs dalykai. Aš tai jaučiu ir man labai gera“. Maltos ordino pagalbos savanoriai (MOPT) dažnai tampa vieninteliais žmonėmis, su kuriais vieniši ir skurstantys seneliai gali pabendrauti, išsipasakoti ar pasiguosti, o savanorių atnešta sriuba kai kuriems jų yra vienintelis gaunamas karštas maistas.

 

Dar iki sausio 1 d. kiekvienas geros valios žmogus gali prisidėti prie akcijos „Maltiečių sriuba 2014“, skambindamas arba siųsdamas žinutę trumpaisiais numeriais: 1416 – auka 2 Lt, 1417 – auka 5 Lt, 1418 – auka 10 Lt.

 

Maltiečiai skurstančiais seneliais rūpinasi 28-iuose Lietuvos miestuose: 16-oje miestų pagyvenusiems žmonėms į namus vežamas karštas maistas, 7-iuose miestuose veikia „Socialinės priežiūros“ programa, 4-iose Lietuvos vietovėse vyksta Senjorų klubų veikla. Sergantys ir iš namų neišeinantys senoliai yra nuolatos lankomi Jaunųjų maltiečių savanorių. Šiuo metu MOPT savanoriai beveik 450 senelių kasdien veža karštą maistą.Ateityje ketinama plėsti projektus, į veiklas įtraukiant vis daugiau miestų ir jaunimo.

 

Daugiau informacijos apie MOPT projektus seniems žmonėms ir labdaros akciją „Maltiečių sriuba“ galima rasti svetainėje www.maltieciai.lt ir www.maltieciusriuba.lt.

 

 

Apie Maltos ordiną ir Maltos ordino pagalbos tarnybą:

 

Maltos ordinas (MO) yra seniausia humanitarinės pagalbos organizacija pasaulyje, įkurta daugiau kaip prieš 900 m. Jeruzalėje. Šiuo metu MO vykdo pagalbos projektus 120-yje pasaulio šalių. Daugiau kaip 80 tūkst. MO savanorių visame pasaulyje teikia pagalbą 5 mln. skurstančių bei ligonių, o taip pat – nukentėjusių nuo karo, gamtos katastrofų, stichinių nelaimių.

 

Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) yra Maltos ordino socialinės pagalbos organizacija, įkurta 1991 m., dabar vienijanti daugiau kaip 900 savanorių. Pagrindiniai Lietuvoje vykdomi projektai yra: „Maistas ant ratų“ – karštos sriubos išvežiojimas į namus sunkiai sergantiems senukams 15-oje miestų, „Priežiūra namuose“ – projektas 6-iuose miestuose, taip pat – socialiniai vaikų dienos centrai 8-iuose miestuose, veikia Jaunieji maltiečiai.